spingis

spiñgis sm. (2) K.Būg, NdŽ, KŽ, Rt, spìngis (1) [K], NdŽ, spingỹs (4) NdŽ, Slnt, Kv 1. žr. spindis 2: Spiñgis pro durių plyšį įejo į tamsią trobą Vkš. 2. N, [K], LVIII1002, Kv žr. spindis 3: Eik tuo spingiù i išeisi į tyrą Kl. Šiandien ginsu karves ant spiñgio – bene priės geriau Rt. Par pono giralę tokį tiesį spiñgį išvarę Grg. Liuob duos po spingiùs šieno Vž. Spìngiai padaryti par mišką Prk.